hora

O aš Naujus švęsiu viena.Tėvų namuose.Už sienos senelė.Skamba nekaip… ;D Žinoma,geriau švęsčiau su draugais,bet taip neišėjo.Širdžiai mieli draugai kituose miestuose ar šalyse, o gimtajame mieste esantys “draugai” nė kiek nežavi.Taigi likusį vakarą praleisiu žiūrėdama filmus,kuriems niekaip nerasdavau laiko ankščiau ir baigsiu skaityti Colleen McCullough “Erškėčių paukščiai”.Ne patys geriausi Nauji, bet pasistengsiu laiką išnaudoti prasmingai,o ne “prastumti”.

Prasmingų ir džiugių 2012!

TAIP! O tu manei aš nesugebėsiu :DD

Ką veiki kieme,ką rašai laiške,ką manai apie mane?

Na, va.Štai jau rašau naujuoju kompiuteriu. Smagu. Dar ta nauja maža klaviatūra :D. Deja dar viena vasara nusimato tokia kaip  ir praėjusios,bet ši šiek tiek kitokia, nes lankau vairavimo kursus(gal patys taip pat laikote ar neseniai lankėt? Tuomet žinot, kiek reikia išmokti nevairavus).Na,ši klaviatūra ir patogi ;DDDD.

P.S. nepykit už padriką įrašą

Aš dabar kvailai laiminga ;D Greit eisiu maudytis ir prisileisiu visą vonią muilo burbulų, vėliau žiūrėsiu parsisiųstą filmą susisukusi į šiltą chalatą. Žinau, vaikiška, bet smagu. O dar plius “Raudonoji aguona”. Tikiuosi, ir Jūs, smagiai praleisit vakarą.

Pagaliau! Nuo šiandienos nebėra namų darbų (žinoma, tik iki rudens). Kokia laivė! Galima  tiek laiko skirti tiems dalykams, kuriems ilgai neturėjau laiko: knygų skaitymui vien dėl malonumo, gaminimui, procedūroms kūnui ir t.t. Net svaigsta galva nuo to laiko,kurį galiu skirti kam tik noriu. O ar Jūs,  jau pradėjot džiaugtis mokslų metų baigimo džiaugsmais?

Kodėl kiekvieną kartą “užsukus” į blogą nuolat pilna įrašų apie meilę, neviltį , liūdesį? Kiek gi galima? Ar nieko nevyksta aplink? Ar visiem pirmosios meilės ir pirmieji išsiskyrimai?

Koks jausmas,kai tave ‘’sumauna” ?(aš šiandien tai patyriau) Klaikus! Tikriausiai TAI yra patyres ne vienas. Dauguma tą žmogų mintyse keikiame, dedame į šuns dienas, linkime ,kad atsitiktų kas  bloga. Tačiau  ar tai ką nors pakeis? Ar gausime  pažymį, kurio esame verti? Ar ”blogietis” susiprotės? NE! Jis apie tai nesuks sau galvos, ramiai nužingsniuos koridoriumi ir  bendraus su kitais. O mums nuotaika liks sugadinta, gal net visai dienai ar likusiai savaitei. Geriau ”nusispjaukime per šoną” ir gyvenkime toliau. Parodykime ko esame verti, kas MES tokie.

Šį ”tekstuką” parašiau apimta įsiūčio. Jis nėra geras,tvarkingas(gramatiškai ir kita), bet nuoširdus. Tikiuosi,kad bent kiek numaldžiau įsiūtį (juk sakoma ,kad sunkiu momentu reikia išsilieti…).

Nors mirk…jie vis tiek nepastebės.

Sakau melą  “protingais” žodžiais -jie tiki.Sakau tiesą paprastai - jie netiki. Ar verta kalbėt?